Friday, November 10, 2006

Prerijos - dziungles - dykuma

Sianakt sapnavau, kad esu darbe, labai dziaugiuosi visus matydama. Bet paskui galvoju - kaip cia taip, as jau darbe? ir valkatavimas baigesi? pala pala? eee, as noriu atgal!! ojojoj atsibudau hostely, Ruta 40, Cafayate miestelyje siaures Argentinoj.. Net lengviau atsipuciau :) supratau, kad taip, kaip yra dabar, taip dabar yra geriausia :) namai ir visi jus, zinoma, be konkurencijos, bet kitas realybes lygmuo, taip sakant.

Taigi, palikom jus dairytis Salto, lietui merkiant, griaustiniui griaudziant - taigi cia pavasaris. Is Salto issikrapste ryte sovem i Concordia, kuri jau Argentinoj. Is ten iskart autobusas i Santa Fe - dar gerus 300km i siaures vakarus. Is Santa Fe naktiniu autobusu - i Tucuman. Vidurio Argentinos garbei reikia pasakyti keleta zodziu. Lyguma kaip Lietuvoj, tik visiskai lygi be jokios kalveles. Karves, arkliai, avys ir kiaules ganosi. Pievos, prerijos, gana sausos. Zole atrodo glezna ir sodybu kiemai - sutrypta plika zeme. Ryte, artejant prie Tucuman atsibudom tose paciose prerijose, tik jau su asileliais. Ir siukslynu. Galiu tik speti - galbut vairuotojai meta visas siuksles pro langa? O gal zmones irgi viska ka turi meta ant zemes? Dar sunys, kurie isdrasko siuksliu maisus, padetus ant zemes.. Ir rezultatas vietomis tikrai kraupus - dar niekur nebuvau maciusi medziu, krumu ir zoles su tiek prisivelusiu tarp saku plastikiniu buteliu ir maiseliu..

Tucuman - gal ir nieko. Turistu informacijos kontoroj mergaite snekejo angliskai, todel mes norejom kuo daugiau su ja pasisneketi :) Rezultatas - dabar jau turime dujine viryklele ir nesam priklausomi nuo kaviniu! As labai svajojau apie grikiu kose, bet grikiu jie cia neturi. Uztat turi lesiu.. :) Bandem ieskoti zemelapiu Peru arba Bolivijai ir anglisku Lonely planet knygu joms pacioms, bet su angliska literatura cia pas juos prastai. Ir siaip knygynai visai kitokie, nei pas mus. Bet kuriam knygyne savaime suprantama rasti ir naujas, ir padevetas knygas. Pvz radau Peru gidus 1991 ir 1996 metu. Ieskoti knygos pagal koki nors pozymi - beviltiska, nes ju milijonai ir visu po viena. Geriau iskart paklausti... Tai va, su knygom nieko neisejo, bet knygyne uztat bent isgerem arbatos. Kazkaip prisiminiau, kaip Prahos miesto bibliotekoj sededavau ir gerdavau kava.. :)

Nepabodo? Keliaujam toliau. Is Tucuman vaziavom i maza kaimeli Anduose - Tafi del Valle. Bent jau sioje vietoje prie Tucuman Andai turi tokia savybe - nera jokiu priekalniu. Vaziuoji vaziuoji tom paciom lygiom prerijom, kol iskyla kalnas ir taskas. Tai va, vaziavom vaziavom, kol pradejom kilti i kalna. Sita - rytine - Andu puse matyt sustabdo debesis, debesys islyja viska ka turi cia, ir tada ropsciasi aukstyn i slenius. Ir kalnai sioje puseje apauge tropiniu misku!! Mes buvom dziunglese!! Aisku, vaziuojant lijo, langas rasojo, vienu zodziu foto irodymu situ dziungliu nebus. Oj, as ten kojos nezengciau. Tokia krumu, vijokliu, dideliu medziu raizgalyne, auksti nudziuve medziai islindusiom aukstyn plikom sakom, kurias apsivije vijokliai.. Tikru tikriausios dziungles. O virs tu dziungliu stovi didziulis inkas(?) ir slovina saule.. Oj, inkai, per anksti sustojai. Kelias eina status kalno slaitu ir as niekaip nesuprantu, kaip ta kelia pastate, o pries tai, kaip zmones sugebejo kazkur pro cia nueiti ir apsigyventi.. Persiritus i kita kalnu puse, uzkilus dar aukciau prasideda Tafi slenis - dziunglem viso gero. Cia smeleta, augalu nedaug, zole menka. Mes apie pusantro kilometro aukstyje. Susitinkam lamas (o gal jos alpakos ar vikunjos..).. Is abieju pusiu didziuliai kalnai..

Kita ryta prasedejom hostelyje su Kevin, keliautoju is Kanados. Apsikeitem su juo tautine atributika (jis mums - piestuka su kanados klevais, mes jam - gintarine apyranke ;)) Na, ir tranzuoti. Tas tranzavimas is pradziu mus labai juokino, nes masinu buvo vidutiniskai 1/10min. Bet ner taip blogai. Sustojo mums toks pikapas - priekyje tik dvi vietos, tai, kaip suprantate, musu vietos buvo atviroje priekaboje. Reikejo gerai laikytis, bet uztat koks smagumas! Fotografuoti sikart bandem, bet reikejo labai gerai laikytis - vaziavom su vietiniu vilku, kuris lopytu duobetu serpantinu nelaike rimta trasa ir vaziavo skubedamas. Kylant aukstyn labai gerai matesi, kaip debesys susigrude uz kalnu i viena virtine ir negali patekti i sleni! Vos vos kosiasi vidun :) Ir vel viskas keiciasi - is Tafi slenio, kuri matyt reiketu laikyti zaliuojanciu, persiritom i kita, su kaktusais, asilais ir kalnais dulkiu. Jeigu reiketu palyginti, as turbut pamineciau Sechrezados pasakas :) Kitas musu vezikas buvo sunkvezimis, i kabina su savo kuprinem vos sutilpom. Islipom prie zvyrkelio, vedancio i Quilmes - vienus tokius inku griuvesius. Dar yra argentinietiskas alus tokiu pavadinimu :) Susiruosem eiti apie 5km i tuos griuvesius, bet susitranzavom ir vel - atostogaujanti vokieti su zmona argentiniete. Tie griuvesiai - pamatysit keleta nuotrauku, paropinejom ir tiek. Nuo ju matosi visas slenis iki kitu kalnu.. Atgal partranzavom su atostogaujanciu olandu su drauge inde :) Labai gerai cia tranzuoti, kai nuomotomis masinomis vazineja daug europieciu ;)

Cafayate - kur mes esam dabar - dar vienas jaukus miestelis kalnuose. Aplink cia jie augina vynuoges, daug daug vyno daryklu. Gyvenam hostely, Ruta 40 vadinasi. Laikas cia is tiesu sustojes - visi eina vaikstineti i kalnus, vazineja dviraciais, neveikia nieko.. Ypac musu hostely, kuris pilnas rastamanu, visa laika groja muzika, pietus visi valgo kartu (mes isplovem indus ;))..
Lauris siandien ejo prie Rio Colorado - trekino po kalnus, prifotkino kriokliu. As tuo tarpu perskaiciau du puslapius(!!) Markeso.

Skuduciui kelionej pikapu vejas vos nenurove ausu, bet jis vis tiek tvirtina, kad jam, kaip ir mums, labai patiko tas keliones etapas. Vakar buvom visi apdulkeje ir purvini, bet uztat kaip reikiant pakeliave :) Cia jums ne koks autobusas ;) Tai va, Skudutis pripozavo prie visokiu kaktusu ir prifotografavo varliu ir asilu, todel dabar labai zirzia, kad jo kuryba reikia papublikuoti. Internetas cia toks pat kaip ir viso miestelio ritmas - vos vos pastebimas. Bet ka darysi, pora nuotrauku gal Lauris siaip ne taip ikels.

O siaip mes visi trys sveiki ir gyvi, sitoks gyvenimo budas mums prie sirdies, taip kad kol kas neketinam sustoti.

Nuotraukos >>

3 comments:

Henrikas said...

Sveiki,

Super leidziat laika!

Dekui uz issamu faunos / floros aprasyma & dar viena nerealiu foto serija :)

Justea said...

nu va pagaliau vel gera is jusu girdet!:) aciu kad issamiai rasot ir leidziat nors virtualiai persikelt i jusu crazy gyvenima:) paskaicius susidaro ispudis kad ten i nebloga pasaka, Mauglio gimtine buvot pateke:) smaguma! o fotkes ooooooo kokios=] dar dar dar!!!:)))))) jus turbut grize galesit rasyt knyga apie visa savo puikia istorija;p

gint said...

ir dar karta - linkejimai pavasariui is saltosios suomijos!