Pirmi kilometrai dviračiais

Išlipęs iš lėktuvo Auklande net prisimerkiau nuo žalumos ir plieskiančios saulės. Juk prieš mažiau nei porą parų lėkėm per pusnis Lietuvoje. O čia gal 30 laipsnių.

Pirmas dalykas, kas krito į akis - žmonės čia gana atsipalaidavę, daug kas vaikšto basi. Net gaisrininkai gaisrinėje vakar sėdėjo ant kilimo basi, kai mes pas juos užsukom paklausti kelio.

Bet gal šiek tiek nuosekliau. Iš lėktuvo - tiesiai į dviračių nuomą, kur turėjo būti mūsų paruošti dviračiai. Deja, meistrai turbūt buvo per daug atsilpalaidavę ir nieko rimto neparuošė. Čiumpam pirmus pasitaikiusius dviračius, persisukam kai kurias detales, šokam į autobusą, nes vairuotojas jau bamba, kad vėluojam, ir lekiam į šiaurę, į Cape Reinga kyšulį.

Kelionės pradžia šiek tiek skubota, bet nuotaika gera. Susipažįstam su kitais, nusiteikusiais minti per Zelandiją. Pusė lietuvių, pusė lenkų ir keletas labai smagių pagyvenusių zelandiečių, kurie turi ką papasakoti.

Cape Reinga, prieš lipant ant dviračių išklausom maorių moteriškių maldelę už mūsų sėkmingą kelionę maorių kalba (nors ritmas skamba panašiai į lietuviskus poterius). O tada jau šokam ant dviračių ir lekiam. Smagu!

Kraštovaizdis panašus į Lietuvą vasara, tik labiau kalvotas. Gavosi karvės, avys, vienas kitas strutis. O mes minam, stojam nakvynėm, valgom, miegam, keliamės, kraunamės daiktus, ir vėl minam. Pamažu pagaunam žygio ritmą ir kuo toliau tuo lengviau šokti ant dviračių :) Kas dieną numinam po 60-80 km, vakar į Auklandą numynėm apie 120km. Šiandien čia poilsio diena.

Iš įdomesnių nuotykių - ant vieno kalno išlakstė į dalimis mano dviračio bėgių permetėjas, sustojo škotas Bobas, su juo suradom kai kurias dalis, iš jų susirinkau šiokį toki permetėją ir numyniau apie 30km. Vakare gavau kita sulūžusį dviratį ir kurio "amputavau" gerą permetėją ir dabar mano dviratis reanimuotas rieda toliau.

Užvakar važiavom pro didžiulų medžių "kauri" mišką. Tikrai stori ir labai seni, iki kelių tūkstančių metu senumo. Jų nedaug belikę, saugomi. Zelandiečiai pasakoja, kad jie savo kiemuose turi pasisodinę jaunų kaurių. Gal po kelių tūstančių metų jie irgi panašiai atrodys kaip tame miške ;) Šiaip kauris - sakingas medis. Po juo ir ant jo randa gintaro, tiksliau "gumos", taip jie vadina tą savo gintarą. Jis labai panašus į mūsiškį, bet šiek tiek skiriasi, nes ko gero yra "jaunesnis". Nupoliravus keičia spalvas, nes iš jo garuoja vanduo.

Mobilaus ryšio dažniausiai nebūna, tik miesteliuose. Internetas labai brangus, todėl prie jo prisėdau tik antrą kartą per savaitę. Ir žiūriu, kad sunkoka čia viską suspėti - ir bilietus atgal nusipirkt, ir nuotraukas sukelt, o jau reikia lėkt vakarienės ruoštis. Tai reikia baigti šitas rašliavas.

Dalį nuotraukų sukėliau čia, į FB greitai įdėti nepavyko:

http://gastroles.night.lt/foto/2011NZ/NZ01WEB/

P.S. Reikia užfiksuoti mūsų vieno iš vyriausių dalyvių, Rimanto, smagią kibernetinę mintį numynus 80km: "Kaip seniau kišdavo visiems tuos marksizmus, lenininizmus privalomai, dabar windowsizmas mokyklose. Išmoksta su visokias windowsais dirbti, o po to su normaliom linuxinem sistemom nemoka." :)

Į svečius pas tuatarą

Giedre primygtinai ikalbineja atgaivinti Gastroles. Bandziau issisukineti, kad be jos tekstu nebus taip gerai, bet atrodo issisukti nepavyks. Taigi...

Minant is Kvendinburgo i Vilniu viena vakara kazkokios mokyklos sporto saleje, Lenkijoje, gurksnojom alu, o gal vyna ir klausemes Brian ir Alison pasakojimu apie ju vynuogyna Waiheke saloje, Naujojoje Zelandijoje. Kazkas tada neatsargiai leptelejo: "O kodel nesorganizavus BaltiCCycle zygio per Naujaja Zelandija?". Visi neatsargiai pritare, o as dar neatsargiau, nieko

nesvarstes, pareiskiau - "Jei i NZ, tai tikrai vaziuociau!". Nuspresta :)

Ir stai, nepraejo nei du metai, o as sedziu Korean Airlines lektuve. Ausinese klykia Oasis "Some Might Say...", o moderniame ekrane pries mano nosi tiksi uzrasas:

Time to destination: 1h 38m

Zalia linija per puse gaublio aiskiai nubrezta i Auckland.

Man jau susipyne laikai, dienos, naktys, laikrodzio sukiojimas. Is Karmelavos, per Londona, per Seula. Vien lekuvuose jau prasedejau apie 24 val :) Na dar persedimams ~8val. Palyg

inus su musu skrydziu i Buenos Aires, sita kelione i kita gaublio puse atrodo visai nesunki. Aisku, cia dar ne viskas, dar laukia 400km kelione autobusu i Cape Reinga, siauriausia siaurines salos taska. O nuo ten jau dviraciais!!!

Laukiu kada pamatysiu kauri - fangorniskos girios medi milzina. O gal net susitiksiu Zydres issvajota dinozauru drauga, drieza tuatara.

Atnaujinimas:

Time to destination: 1h 02m

Distance to destination: 789km

Altitude: 11277m

P.S.: irasa publikuoju jau numynes ~70km. Tiems, kas ziurejo zinias apie zemes drebejima pietinej saloj ir abejoja ar as gyvas, galiu patikinti - kuo gyviausias, kaip ir visi kiti cia aplinkui. Nejautem jokio zemes drebejimo. Kolkas prirasiau tik tiek, kai bus daugiau - idesiu :)

Mis Pietų Ašigalis ;-)

Visiems tiek daug pasakojom apie kelionę. Vienu momentu jau sakėm, kad būtų gerai įrašyt pasakojimą ir visiems paleist :) Aišku, juokaujam, nes smagu viską prisiminti!

Giedrės pasakojimą įrašė Audra iš LRT laidai "Žmonės ir idėjos". Jį galite paklausyti LRT laidų archyve arba parsisiųsti čia.

Kuo čia dar pasigirti? :) Šarūnas Nakas panaudojo mūsų ledyno nuotrauką CD viršeliui, o Giedrė gavo "Arčiausiai Pietų ašigalio" titulą Lietuvos Magelano 2006 rinkimuose.

Visi klausia kur dabar toliau keliausim. Dabar geriam arbata, gal dar pažiūrėsim vieną seriją Simpsonų ir keliausim į kaimą :)

Linksmos kovo 11 visiems!

Hasta luego, Sudamerica

Kodel argentinietis zaibuojant iseina i lauka? Nes mano, kad Dievas nori ji nufotografuoti :)

Cia toks Argentinos folkloras.

Que te pasa muy bien, Sudamerica!

Atostogos Kukaloj

Kaip Aiste ismintingai pastebejo, po tokiu intensyviu atostogu butina kaip reikiant pailseti. Kaip tycia tokia galimybe mums ir pasitaike. Amalia, pas kuria pradejom savo marsruta BA, pakviete mus pavieseti kaime, jos seimos fermoje. Aiste ir cia turejo minciu, kurias pavadino ¨Gyvuliu ukis. Lietuviska versija¨. Taigi mes nuvykome istirti, kaip argentinietiskas kaimas tiks lietuviskam kailiui.

Argentinos ukiai - ne tokie kaip mes priprate - po dvi karves ir dvidesimt vistu. Regionas netoli Buenos Airiu vadinasi La Pampa - oro salygos, zeme cia yra tinkama zemdirbystei ir gyvulininkystei. Augina soja, grudus, saulegrazas. Taip pat karves mesai ir arklius karviu prieziurai :) Ukiai turi po tukstancius hektaru zemes. Paleidai karve viena diena ir, kai prireike mesos, eini jos ieskoti i laukus. Ir tiek tos prieziuros :)

Pampa - plynas zole apauges laukas. Ten, kur is tolo boluoja miskelis - vadinasi ukininko namas. Amalijos tecio namas taip pat pasislepes seselyje. Ukis vadinasi ¨Kukala¨. Pavadinimas - tai uzsifruota Amalijos seneles pravarde - La Kuka. La nukeliame i gala - ir gauname Kukala :)


Na, ir prasideda dykaduoniavimas.

Fermoj geriam mate.


















Miegam
pogulio.











Zaidziam
Begemona.











Ir
zirgaslydi :)











Ir siaip :)



















Yra ir
dirbanciu -
Amalijos
tetis
sienauja
zole.







Bet dauguma -
besiilsinciu.











Vakarop
einam
balnoti
zirgu :)









Ir isjojam
i Pampa.











Karves
mus
stebi.










Jojam
jojam,











kol
nusileidzia
saule,
pievoj
ima
mirkcioti
jonvabaliu
pusbroliai
¨sviesos
vabaleliai¨,
griezia
svirpliai,
danguj
ima rysketi Cruz del sur, tres Marias...


O dabar, gerbiamieji ir negerbiamieji, dabar uz lango gaudzia milzinisko miesto triuksmas, langines aklinai uztrauktos gelbejantis nuo dregno Bs As karscio, zmones suka darbo rata. Operacija ¨Pietu Amerika. Lietuviska versija¨ kaip ir baigta.

Daugiau nuotrauku >>

Du mazi balti pingvinai

Sita Argentinos Patagonija - plyna stepe tukstancius kilometru. Gyvena apie 1.8zm kvadratiniam kilometre. Vaziuoji vaziuoji, o aplink tik stepe ir stepe. Stebiuosi, kaip Paganelis ir kompanija kiaurai neperzvelge sitos Patagonijos, o dar ir perejo kiaurai sita nuobodybe. Lyginant su Cile mes dar nesame net Puerto Montt platumoje, bet cia plieskia jau kaip prie Vidurziemio juros. Vakar ryte buvo 29 laipsniai karscio. Prie vandens siek tiek vesiau.

Zemeje cia nieko idomaus nera - nes visos idomybes vandenyje ir prie vandens. Atsikapstom iki Puerto Madryn - miesto siek tiek i pietus nuo Valdes pusiasalio. Septynis is dvylikos metu menesiu cia galima tiesiog nuo kranto stebeti ballenas austral (southern right whale - pietu teisingas banginis???). Toki varda jiems suteike banginiu medziotojai, nes jie 'tinkami' medzioti - nuzudyti patogiai pluduriuoja. Sie banginiai uzauga iki 18m, sveria iki 1000 tonu. Juos lengva stebeti, nes jie megsta sokineti is vandens, pries nerdami iskelia virs vandens uodega. Bet kaip tik gruodzio menesi jie isplaukia vasaroti link Brazilijos ir mes viska zinom tik teoriskai :)

Todel mes paskiriam kitus pasimatymus - Komersono delfinams(Cephalorhynchus commersonii) ir Magelano pingvinams.

Delfinu ieskoti turim plaukti su motorine valtim i vandenyna. Iplaukiam ne taip giliai - apie 1-2km gilyn. Delfinai netrukus pasirodo. Visi iki siol sutikti delfinai labai megsta sroves ir sukuriuota vandeni. Valties motoro drumsciamas vanduo jiems gal kutena nugaras, nezinau. Bet jie plaukia su valtimi, issokdami is vandens ir vel panerdami. Vienu metu ju penki ar sesi. Pasirodzius delfinui, valtyje visi ima kvykseti ir spygseti.

Delfinas nedidelis - apie pusantro metro ilgio, juodai baltas, gyvena apie 15 metu, daugiausiai paplites pietu amerikos pietuose - magelano sasiaury ir prie folklando-malvinu salu :)

Ir pasakoti nelabai yra ka, geriau ziureti nuotraukas :)

Toliau - pingvinai. Punta Tombo iskysulys 140km i pietus nuo Puerto Madryn - atseit didziausia pingvinu kolonija pasauly. Rugsejo menesi pereti jaunikliu cia suvaziuoja, tpfu, suplaukia apie pusantro milijono Magelano pingvinu. Urvo-lizdo ir partnerio pingvinas nekeicia visa gyvenima. Taigi, daugmaz po 30dienu pingvine padeda pora kiausiniu ir dar apie 40 dienu uztrunka kol abu tevai kiausini isperi. Po to pasikeisdami eina i jura maisto jaunikliams. Jaunikliai pirma karta lenda i jura ne jaunesni nei triju menesiu. Apie desimt procentu ju pirmojo pasiplaukiojimo metu zuna. Na o po to - visi pingvinai susikooperuoja ir isdreifuoja link Brazilijos su srovemis, neislipdami is vandens apie penkis menesius..

Pingvinu rezervate galim vaikscioti tik pazymetais takais, reikia ziureti sau po koju, kad neuzlipti ant kokio bedziaus. Dauguma pingvinu sulinde i pavesi. Kai kurie isirengia busta po krumais, kiti - tiesiog issikasa urvus (gal su kastuvu, nezinau). Kai kurie dramatiskai issizioje iskele galvas i saule. As is pradziu pamanau, kad jiems gerkle skauda, bet po to paaiskeja, kad jie istroske. Gerti jie eina i vandenyna. Geria suru vandeni. Pingvinui nueiti iki vandenyno is savo lizdo ir pareiti - ilgas kelias. Zmogus turi toki pestiji praleisti, kitaip jis susinervina. Kai kurie labai nepasitiki zmogaus geranoriskumu ir laukia, kol 'gatve' bus tuscia po simta metru i abi puses :) Pukuoti jaunikliai, kuriems dabar apie pora menesiu, kvyksi alkani. Apie pietus sen bei ten sugrizusia is vandens mama-teti terorizuoja isbadeje mazyliai. Didziajam pingvinui atrijus maista, jauniklis sukisa vos ne visa galva jam i gerkle, ir valgo.

Pingvinai visiskai nebaigstus - galima prieiti visai arti. Liesti nepatariama, nes snapai astrus. O siaip jie apsimeta, kad nekreipia demesio i zmones. Parko nuzymetas takas baigiasi ties pusiasalio pradzia - pusiasaly pingvinu tankis labai didelis. Is tolo matosi laukas, nusetas ju urveliais...

Daugiau vaizdinio turinio cia.

Ledynu apzvalga

Pietu Patagonijos Ledo Laukas, dengiantis pietu Andus Argentinos ir Ciles pusese, uzimantis 16tukst kv km, i sonus nuo kalnu nuleidzia daugybe ledu liezuviu. Kuriu pakankamai galima prisiziureti Los Glaciares - Ledynu nacionaliniame parke Argentinos pietvakariuose. Kiekvienas ju maitina koki nors pieniskai zydros spalvos ezerioka. Pietu Patagonijos Ledo laukas yra didziauias gelo vandens rezervas pasaulyje.

Pirmas musu punktas sitame regione - Perito Moreno ledynas. Varda jis paveldejo is Fransico Moreno, sio regiono tyrinetojo is XIXa. Perito Moreno ledynas yra augantis, slenkantis pirmyn. Jis - penkiu km plocio, 14 km ilgio. Vidutiniskai apie 170m aukscio, taciau tik apie 60m jo kyso is vandens. Priekinis ledo frontas - vos vos uzlipes ant zemes, o sonai - vandeny. Per diena ledynas pajuda i prieki apie 2 metrus, bet daugmaz tiek pat ir nutrupa i vandeni, ypac dienos metu, sildant saulutei. Taip kad jau apie 90 metu ledynas neina nei pirmyn nei atgal :)

Iki sociai atsiziurejus i reiveta suskilinejusi melynai balta ledo lauka, didziausia atrakcija - ledyno trupejimas. Keldamas didziuli triuksma, poksedamas ledynas trukineja, kol pagaliau koks nors didelis ar mazas ledo gabalas su trenksmais krinta i vandeni, sukeldamas didziules bangas ir vandens fontanus. Anksciau zmonems leisdavo prieiti prie pat vandens, bet po nelaimes, kai ledo atplaisos ir sukeltos bangos suzalojo zmones, buvo irengti takai ir aiksteles apie 40-50 metru virs vandens.

Keleta valandu pasibuve su ledynu, griztam i El Calafate ir vaziuojam siek tiek i siaure, i El Chalten, 'Nacionaline trekinimo sostine'. Mes cia su Laurynu svarsteme, kaip lietuviskai deretu vadinti ta trekinima. Nusprendeme, kad Lietuvoj greiciausiai sakytume, 'einu i zygi'. O cia visi sako 'einu trekinti'.

Taip kad mes iseiname i zygi po ta pati Ledynu nacionalini parka. Nukrove kuprines beveik per pus, vistiek esame letesni uz visus vidutiniokus. Tiksliau, as gerokai letesne. Apskaiciuoju, kad mano greitis lipant i virsu - daugmaz pusantro karto mazesnis uz vidutini. Einant lygia vieta - beveik pasiekiu vidutini.

Is Chalten pasukam link Fitz Roy kalno. Tako pradzioj informacine lenta skelbia, kad pamatyti puma butu mums didele sekme. Ji paprastai zmogui nepavojinga, bet jei jaustumemes nejaukiai, turetume placiai isskesti rankas, elgtis agresyviai ir metyti i ja akmenimis, kad ji palaikytu mus galingesniais zverimis :) Is pradziu takas kopia aukstyn aukstyn, perlipe per apaugusias miskais priekalnes tolumoj jau matom uoleta Fitz Roy (arba Chalten) kalno virsune. Chalten - Tehuelche vietiniu kalba reiskia 'Rukstantis kalnas'. Ties kalno virsune daznai susiformuoja debesis, ir del to kazkodel vietiniai laike kalna sventu :) O pavadinimas Fitz Roy - nuo kito siu vietu tyrinetojo Robert Fitz Roy.

Dvieju valandu kelia vezliukai is Lietuvos iveikia per 2val. 45min - ne taip jau blogai. Kempinge pasistate palapine pirmu numeriu verdam lesius, kurie suteiks mums energijos. Paskutinis dienos zygis -valandos kelio kopimas i Lago de los Tres - Triju ezera, 750m aukstyje. Kaip galite atspeti, mes kopiame gal pusantros valandos, takas labai status, zvyro ir akmenu misinys. Lipantieji zemyn buria mums apie nuostabius vaizdus nuo ezero ir linki istvermes. Kai pagaliau pasiekiam ezera, saule jau belendanti uz priartejusiu Fitz Roy spicku. Ezeras melynas, taip pat aplipes sniegais ir ledais. Lipdami zemyn jau 'sutelpam' i viena valanda :) Nakti apsiklojam viskuo, ka turim, apsiaustais nuo lietaus, ranksluosciais ir salikais. Puse bedos.

Kita ryta visas kempingas pavesyje, salta. Pradeje zygiuoti, netrukus islendam i saule, darosi karsta. Zygiuojam sleniu pro Motinos ir Dukters ezerus - Lagunas Madre i Hija. Karstis siurbia energija ir apie pietus mes vel stojam prie upes :) Prie Torre kalno taip ir nepriartejam, sukam per sleni atgal i Chalten miesteli. Apie penkta po pietu sugriztam, persikraunam kuprines ir vel i autobusa. Autobuse karsta ir labai draudziama nusiauti batus. Jau suprantu, kodel :)

Vaizdeliai cia.

Zygiuoti puikiu oru mums labai pasiseke, dabar palinkekit mums draugisku orku Atlanto vandenyne!