Friday, January 19, 2007

Hasta luego, Sudamerica

Kodel argentinietis zaibuojant iseina i lauka? Nes mano, kad Dievas nori ji nufotografuoti :)

Cia toks Argentinos folkloras.

Que te pasa muy bien, Sudamerica!

Thursday, January 18, 2007

Atostogos Kukaloj

Kaip Aiste ismintingai pastebejo, po tokiu intensyviu atostogu butina kaip reikiant pailseti. Kaip tycia tokia galimybe mums ir pasitaike. Amalia, pas kuria pradejom savo marsruta BA, pakviete mus pavieseti kaime, jos seimos fermoje. Aiste ir cia turejo minciu, kurias pavadino ¨Gyvuliu ukis. Lietuviska versija¨. Taigi mes nuvykome istirti, kaip argentinietiskas kaimas tiks lietuviskam kailiui.

Argentinos ukiai - ne tokie kaip mes priprate - po dvi karves ir dvidesimt vistu. Regionas netoli Buenos Airiu vadinasi La Pampa - oro salygos, zeme cia yra tinkama zemdirbystei ir gyvulininkystei. Augina soja, grudus, saulegrazas. Taip pat karves mesai ir arklius karviu prieziurai :) Ukiai turi po tukstancius hektaru zemes. Paleidai karve viena diena ir, kai prireike mesos, eini jos ieskoti i laukus. Ir tiek tos prieziuros :)

Pampa - plynas zole apauges laukas. Ten, kur is tolo boluoja miskelis - vadinasi ukininko namas. Amalijos tecio namas taip pat pasislepes seselyje. Ukis vadinasi ¨Kukala¨. Pavadinimas - tai uzsifruota Amalijos seneles pravarde - La Kuka. La nukeliame i gala - ir gauname Kukala :)


Na, ir prasideda dykaduoniavimas.

Fermoj geriam mate.


















Miegam
pogulio.











Zaidziam
Begemona.











Ir
zirgaslydi :)











Ir siaip :)



















Yra ir
dirbanciu -
Amalijos
tetis
sienauja
zole.







Bet dauguma -
besiilsinciu.











Vakarop
einam
balnoti
zirgu :)









Ir isjojam
i Pampa.











Karves
mus
stebi.










Jojam
jojam,











kol
nusileidzia
saule,
pievoj
ima
mirkcioti
jonvabaliu
pusbroliai
¨sviesos
vabaleliai¨,
griezia
svirpliai,
danguj
ima rysketi Cruz del sur, tres Marias...


O dabar, gerbiamieji ir negerbiamieji, dabar uz lango gaudzia milzinisko miesto triuksmas, langines aklinai uztrauktos gelbejantis nuo dregno Bs As karscio, zmones suka darbo rata. Operacija ¨Pietu Amerika. Lietuviska versija¨ kaip ir baigta.

Daugiau nuotrauku >>

Wednesday, January 10, 2007

Du mazi balti pingvinai

Sita Argentinos Patagonija - plyna stepe tukstancius kilometru. Gyvena apie 1.8zm kvadratiniam kilometre. Vaziuoji vaziuoji, o aplink tik stepe ir stepe. Stebiuosi, kaip Paganelis ir kompanija kiaurai neperzvelge sitos Patagonijos, o dar ir perejo kiaurai sita nuobodybe. Lyginant su Cile mes dar nesame net Puerto Montt platumoje, bet cia plieskia jau kaip prie Vidurziemio juros. Vakar ryte buvo 29 laipsniai karscio. Prie vandens siek tiek vesiau.

Zemeje cia nieko idomaus nera - nes visos idomybes vandenyje ir prie vandens. Atsikapstom iki Puerto Madryn - miesto siek tiek i pietus nuo Valdes pusiasalio. Septynis is dvylikos metu menesiu cia galima tiesiog nuo kranto stebeti ballenas austral (southern right whale - pietu teisingas banginis???). Toki varda jiems suteike banginiu medziotojai, nes jie 'tinkami' medzioti - nuzudyti patogiai pluduriuoja. Sie banginiai uzauga iki 18m, sveria iki 1000 tonu. Juos lengva stebeti, nes jie megsta sokineti is vandens, pries nerdami iskelia virs vandens uodega. Bet kaip tik gruodzio menesi jie isplaukia vasaroti link Brazilijos ir mes viska zinom tik teoriskai :)

Todel mes paskiriam kitus pasimatymus - Komersono delfinams(Cephalorhynchus commersonii) ir Magelano pingvinams.

Delfinu ieskoti turim plaukti su motorine valtim i vandenyna. Iplaukiam ne taip giliai - apie 1-2km gilyn. Delfinai netrukus pasirodo. Visi iki siol sutikti delfinai labai megsta sroves ir sukuriuota vandeni. Valties motoro drumsciamas vanduo jiems gal kutena nugaras, nezinau. Bet jie plaukia su valtimi, issokdami is vandens ir vel panerdami. Vienu metu ju penki ar sesi. Pasirodzius delfinui, valtyje visi ima kvykseti ir spygseti.

Delfinas nedidelis - apie pusantro metro ilgio, juodai baltas, gyvena apie 15 metu, daugiausiai paplites pietu amerikos pietuose - magelano sasiaury ir prie folklando-malvinu salu :)

Ir pasakoti nelabai yra ka, geriau ziureti nuotraukas :)

Toliau - pingvinai. Punta Tombo iskysulys 140km i pietus nuo Puerto Madryn - atseit didziausia pingvinu kolonija pasauly. Rugsejo menesi pereti jaunikliu cia suvaziuoja, tpfu, suplaukia apie pusantro milijono Magelano pingvinu. Urvo-lizdo ir partnerio pingvinas nekeicia visa gyvenima. Taigi, daugmaz po 30dienu pingvine padeda pora kiausiniu ir dar apie 40 dienu uztrunka kol abu tevai kiausini isperi. Po to pasikeisdami eina i jura maisto jaunikliams. Jaunikliai pirma karta lenda i jura ne jaunesni nei triju menesiu. Apie desimt procentu ju pirmojo pasiplaukiojimo metu zuna. Na o po to - visi pingvinai susikooperuoja ir isdreifuoja link Brazilijos su srovemis, neislipdami is vandens apie penkis menesius..

Pingvinu rezervate galim vaikscioti tik pazymetais takais, reikia ziureti sau po koju, kad neuzlipti ant kokio bedziaus. Dauguma pingvinu sulinde i pavesi. Kai kurie isirengia busta po krumais, kiti - tiesiog issikasa urvus (gal su kastuvu, nezinau). Kai kurie dramatiskai issizioje iskele galvas i saule. As is pradziu pamanau, kad jiems gerkle skauda, bet po to paaiskeja, kad jie istroske. Gerti jie eina i vandenyna. Geria suru vandeni. Pingvinui nueiti iki vandenyno is savo lizdo ir pareiti - ilgas kelias. Zmogus turi toki pestiji praleisti, kitaip jis susinervina. Kai kurie labai nepasitiki zmogaus geranoriskumu ir laukia, kol 'gatve' bus tuscia po simta metru i abi puses :) Pukuoti jaunikliai, kuriems dabar apie pora menesiu, kvyksi alkani. Apie pietus sen bei ten sugrizusia is vandens mama-teti terorizuoja isbadeje mazyliai. Didziajam pingvinui atrijus maista, jauniklis sukisa vos ne visa galva jam i gerkle, ir valgo.

Pingvinai visiskai nebaigstus - galima prieiti visai arti. Liesti nepatariama, nes snapai astrus. O siaip jie apsimeta, kad nekreipia demesio i zmones. Parko nuzymetas takas baigiasi ties pusiasalio pradzia - pusiasaly pingvinu tankis labai didelis. Is tolo matosi laukas, nusetas ju urveliais...

Daugiau vaizdinio turinio cia.

Sunday, January 07, 2007

Ledynu apzvalga

Pietu Patagonijos Ledo Laukas, dengiantis pietu Andus Argentinos ir Ciles pusese, uzimantis 16tukst kv km, i sonus nuo kalnu nuleidzia daugybe ledu liezuviu. Kuriu pakankamai galima prisiziureti Los Glaciares - Ledynu nacionaliniame parke Argentinos pietvakariuose. Kiekvienas ju maitina koki nors pieniskai zydros spalvos ezerioka. Pietu Patagonijos Ledo laukas yra didziauias gelo vandens rezervas pasaulyje.

Pirmas musu punktas sitame regione - Perito Moreno ledynas. Varda jis paveldejo is Fransico Moreno, sio regiono tyrinetojo is XIXa. Perito Moreno ledynas yra augantis, slenkantis pirmyn. Jis - penkiu km plocio, 14 km ilgio. Vidutiniskai apie 170m aukscio, taciau tik apie 60m jo kyso is vandens. Priekinis ledo frontas - vos vos uzlipes ant zemes, o sonai - vandeny. Per diena ledynas pajuda i prieki apie 2 metrus, bet daugmaz tiek pat ir nutrupa i vandeni, ypac dienos metu, sildant saulutei. Taip kad jau apie 90 metu ledynas neina nei pirmyn nei atgal :)


Iki sociai atsiziurejus i reiveta suskilinejusi melynai balta ledo lauka, didziausia atrakcija - ledyno trupejimas. Keldamas didziuli triuksma, poksedamas ledynas trukineja, kol pagaliau koks nors didelis ar mazas ledo gabalas su trenksmais krinta i vandeni, sukeldamas didziules bangas ir vandens fontanus. Anksciau zmonems leisdavo prieiti prie pat vandens, bet po nelaimes, kai ledo atplaisos ir sukeltos bangos suzalojo zmones, buvo irengti takai ir aiksteles apie 40-50 metru virs vandens.


Keleta valandu pasibuve su ledynu, griztam i El Calafate ir vaziuojam siek tiek i siaure, i El Chalten, 'Nacionaline trekinimo sostine'. Mes cia su Laurynu svarsteme, kaip lietuviskai deretu vadinti ta trekinima. Nusprendeme, kad Lietuvoj greiciausiai sakytume, 'einu i zygi'. O cia visi sako 'einu trekinti'.


Taip kad mes iseiname i zygi po ta pati Ledynu nacionalini parka. Nukrove kuprines beveik per pus, vistiek esame letesni uz visus vidutiniokus. Tiksliau, as gerokai letesne. Apskaiciuoju, kad mano greitis lipant i virsu - daugmaz pusantro karto mazesnis uz vidutini. Einant lygia vieta - beveik pasiekiu vidutini.


Is Chalten pasukam link Fitz Roy kalno. Tako pradzioj informacine lenta skelbia, kad pamatyti puma butu mums didele sekme. Ji paprastai zmogui nepavojinga, bet jei jaustumemes nejaukiai, turetume placiai isskesti rankas, elgtis agresyviai ir metyti i ja akmenimis, kad ji palaikytu mus galingesniais zverimis :) Is pradziu takas kopia aukstyn aukstyn, perlipe per apaugusias miskais priekalnes tolumoj jau matom uoleta Fitz Roy (arba Chalten) kalno virsune. Chalten - Tehuelche vietiniu kalba reiskia 'Rukstantis kalnas'. Ties kalno virsune daznai susiformuoja debesis, ir del to kazkodel vietiniai laike kalna sventu :) O pavadinimas Fitz Roy - nuo kito siu vietu tyrinetojo Robert Fitz Roy.


Dvieju valandu kelia vezliukai is Lietuvos iveikia per 2val. 45min - ne taip jau blogai. Kempinge pasistate palapine pirmu numeriu verdam lesius, kurie suteiks mums energijos. Paskutinis dienos zygis -valandos kelio kopimas i Lago de los Tres - Triju ezera, 750m aukstyje. Kaip galite atspeti, mes kopiame gal pusantros valandos, takas labai status, zvyro ir akmenu misinys. Lipantieji zemyn buria mums apie nuostabius vaizdus nuo ezero ir linki istvermes. Kai pagaliau pasiekiam ezera, saule jau belendanti uz priartejusiu Fitz Roy spicku. Ezeras melynas, taip pat aplipes sniegais ir ledais. Lipdami zemyn jau 'sutelpam' i viena valanda :) Nakti apsiklojam viskuo, ka turim, apsiaustais nuo lietaus, ranksluosciais ir salikais. Puse bedos.

Kita ryta visas kempingas pavesyje, salta. Pradeje zygiuoti, netrukus islendam i saule, darosi karsta. Zygiuojam sleniu pro Motinos ir Dukters ezerus - Lagunas Madre i Hija. Karstis siurbia energija ir apie pietus mes vel stojam prie upes :) Prie Torre kalno taip ir nepriartejam, sukam per sleni atgal i Chalten miesteli. Apie penkta po pietu sugriztam, persikraunam kuprines ir vel i autobusa. Autobuse karsta ir labai draudziama nusiauti batus. Jau suprantu, kodel :)
Vaizdeliai cia.

Zygiuoti puikiu oru mums labai pasiseke, dabar palinkekit mums draugisku orku Atlanto vandenyne!

Thursday, January 04, 2007

Pasaulio krastas arba Ten ir Atgal

Trumpa ataskaita apie musu ekspuodicija i pasaulio krasta.

Issilaipine Puerto Natales mes, kaip visada, neturim jokio plano. Is cia ranka paduoti iki vieno populiariausiu Ciles ir Argentinos nacionaliniu parku - Torres del Paine. Bet del tam tikru aplinkybiu (blogo oro, trisakio nervo neatsparumo pries dideli veja, didelio turistu srauto ir pan.) nusprendziam, kad susirasim kita, ne taip numinta parka ir ten pasivaiksciosim. Nusprendziam traukti i pietus , buti itin banalus, ir sutikti naujus metus pieciausiame pasaulio mieste. Kita ryta apsimuturiuojam visais kapisonais, zieminem kepurem ir pirstinem, nutaikom kai nustoja lyti ir einam bandyti keliauti pirstu (a dedo - pirstu, isp. :)) i pietus. Pagal Laurio teorija krastuose, kur gyvena nedaug zmoniu, nedidelis eismas, didesne tikimybe 'pasigauti' masina, ir zmones turetu buti cia siltesni, nei labiau urbanizuotose vietovese. Atrodo, netoli tiesos. 1 auto ir vienas sunkvezimis nugabena mus apie 250km iki Punta Arenas, didziausio Ciles miesto Magellanes , pieciausioje Ciles zemynineje provincijoje. Cia musu planuose pora punktu - aplankyti pingvinus Isla Magdalena saloje ir apsikeisti kulturine informacija su Cristian is hospitality klubo. I vakara paaiskeja, kad artejant link pasaulio pabaigos, tpfu, krasto, planu laikytis itin sunku. Arba planai turi buti gerokai kietesni uz ju griovejus :) Pasirodo, sausio 31 diena autobuso i Ushuaia, ta pati pieciausia miesta, autobuso nera. Savo galimybem ten greitai nutranzuoti mes abejojam - apie 500 km, beveik negyvenamomis vietovemis, siena, Magelano sasiauris, pusantro simto km zvyrkelio. Nusprenziam palikti pingvinus Cristianui ir vaziuoti i Ushuaia sausio 30 diena. Is pradziu apsiskelbes negaminanciu maisto, veliau sugalvoja paruosti mums greito karaliskojo krabo maisalo. Nors turim tik viena vakara, spejam apsikeisti siokia tokia kulturine informacija.

Kaip siaureje Cile atkando Atakama nuo Bolivijos ir Peru, taip atkirsdama Bolivija nuo juros. Taip pietuose Argentina kesinosi atkasti gabala Patagonijos. Argentina ketino pasinaudoti tuo, kad Ciles pajegos ir demesys buvo nukreipti i kara siaureje. Bet tuometinis popiezius itikino valstybes konflikta isspresti taikiai - Cile atidave Argentinai tik viena ledyna :) Nors problema buvo isspresta, cilenai nuoskaudos nepamirso. Ir kai Argentina, po ilgu diskusiju ir gincu su Didziaja Britanija, isiverze i Malvinu salas, kilusiam kare Cile padejo Didziajai Britanijai. Jeigu ka, Britanija kara laimejo, salos vadinasi Folklando salom, o Argentina zemelapiuose vis dar piesia jas kaip savo, Malvinu salas. Tai stai kaip jie cia visi draugiskai sugyvena. Tik ir taikosi koki gabaliuka atsikasti sau :)

Kita visa visa visa diena vaziuojam i Ushuaia. Keliames per Magelano sasiauri. Vanduo zydras, lyg ir katik nutirpusio sniego. Vejas nestiprus, bangos nedideles ir aplink kelta nardo pingvinai. Juokingas paukstis is tolo atrodo siek tiek panasus i anti, bet is arciau matosi, kad jis guli ant pilvo iskises is vandens tik galva. Laivui priartejus, pingvinas neria po vandeniu, ir tiek ji tematei. Gaila, kad neaplankem ju Magdalenos saloje. Tiek to, aplankysim Argentinos rytineje pakranteje. Simta kartu autobusas stoja ant sienos, degalinej, papietauti, siaip, is iprocio, kol vakare galu gale mes - pasaulio kraste.

Ushuaia mane stipriai nuvilia. Is pasakojimu isivaizdavau, kad tai - jaukus medinis norvegiskas miestelis. O cia - iprastine argentinietiska eklektika, turistine zona, pilna suvenyru parduotuviu ir uzsienieciu. Visi hosteliai pilni, siaip ne taip surandam viena, ir apsidziaugiam, kad nesusiradom kitur. Nuosirdus ir siltas jo seimininkas Hektor juokauja su keliautojais, klausosi muzikos, verda gurmaniskus patiekalus savo sunims. Lauris visai susilydo, kai Hektoras Skyles muzikos klausosi over and over kol izraelietes ji sutramdo ir isijungia televizoriu.

Pasaulio kraste sausio 31 diena vis dar neviltis. Autobusu stoties nera, agenturos issimete po miesteli, kol mes susigaudom, ne viena nebedirba. Budu isvaziuoti is cia sausio pirmaja, nera. Taciau sausio pirmaja agenturos taip pat nedirbs, ir reikes laukti dar viena diena?? Nuomotis masina zveriskai brangu.. Po nervingo pusdienio blaskymosi po miesta bandant sugalvoti, kaip is jo pabegti, pagaliau prisijaukinam minti, kad reikes tranzuoti, ir paliekam sita reikala ramybeje. Uzsikariam i kalnus virs miesto, cia turetu buti Martial ledynas. Bet vasara jis panasus i tirpstancio sniego kruva, tokiu 'ledynu' nesunku butu rasti ir Lietuvoje ziema :) Patrekinam siek tiek po aplinkinius kalnus, pasigrozim Biglio kanalu. Uz jo - jau Ciles salos. Sala, kurios pietuose esantis miestas Ushuaia skelbiasi esantis pieciausiu pasaulio miestu, vadinasi Isla Grande de Tierra del Fuego - didzioji ugnies zemes sala. Archipelagas i pietus nuo zemyno - Tierra del Fuego. Vietiniai pateike mums keleta versiju (viena juokingesniu buvo tokia, kad zemyno indenai matydavo saloje ugnis, kurias nuolat kurendavo salos indenai, nes nebuvo israde aprangos, todel turejo nuolat sildytis :))), bet oficialus saltiniai nurodo, kad si varda archipelagui dave Magelanas, jis mate sviesas saloje, ir isivaizdavo, kad tai nezinomi salu gyventojai kurena lauzus.

Siaip siu vietoviu istorija labai idomi. Sias vietas kontempliavo Darvinas, pamates vietinius zmones, pavadino juos puszmogiais - jie gyveno apie pora tukstanciu metu senesniame vystymosi laikotarpyje, nei europieciai. Vieni pirmuju geradariu, kurie parsiveze keturis vietinius ciabuvius i europa, moke juos anglu kalbos, civilizuoto gyvenimo budo, religijos - patyre visiska nesekme. Du is bandomuju triusiu neisgyveno ne savo aplinkoje, o kiti grize i Ugnies zeme netrukus vel sugrizo prie senojo gyvenimo budo.. Dabar siu egzemplioriu belike vienetai. Kaweskar - nardytojai ir zvejai, apie kuriuos jau pasakojau. Selknam, alkalufai- medziotojai.. Taigi, nors vienas peciausiu zemes plotu pasaulyje, Ushuaia siaures pusrutulyje butu daugmaz ten, kur Lietuva :) Nors, jeigu galvoti, kad cia Lietuva - tai labai salta vasara, kad reikia su zemine kepure ir pirstinem vaikscioti :) Iki 1914 metais atidarant Panamos kanala, Magelano sasiauris buvo pagrindinis kelias i Ramuji vandenyna. Po Magelano, britas Dreikas netycia atrado kita kelia - vandenyno smota tarp Ugnies zemes archipelago ir Antarktidos, bet britai laike ji paslapty. Dabar, manau, sios vietos visai nepopuliarios - plaukimas cia visada sudetingas - nuolatinis stiprus vakaru vejas, sroves ties vandenynu riba, sroves del besimaisanciu vandenu su tirpstanciu antarktikos ledynu vandeniu..

Kol kas sugriztam i siuos laikus :) Vakaroni Naujuju metu isvakarese mums tingisi, susirandam bendramincius australus is to paties hostelio ir su buteliu vodkes einam prie kanalo sutikti vidurnakcio. Ten prisijungiam prie jau svencianciu brazilu seimyneles. Fejerverku nera, Ushuaioje jie draudziami - per daug pavojinga del gaisru. Atejus vidurnakciui pasijuntu kaip po kokio nacionalinio futbolo cempionato finalo - trimituoja kruiziniai ir zveju laivai uoste, po miesta vazineja automobiliai signalina, vairuotojai netveria dziaugsmu. Oras pasaulio kraste ne kazin koks, Australijos tropikuose gyvenantys musu kolegos baigia susalti i raga ir mes pedinam atgal i hosteli. Izraelietes ziuri televizoriu ir Naujuju metu nesvencia. Jie turi savo naujus metus, kuriuos svencia kova arba balandi. Bet keleta vodkos kokteiliu ismauke australai inirtingai bando itraukti ir jas i kompanija. Vel kalbos apie paprocius. Australams sauna i galva pasiziureti visu nacionalinius sokius, kuriam laikui ta tema nustumiama ir as tuo tarpu pasisalinu skaityti.

Sausio pirmaja atsibude vienbalsiai nusprendziam eiti tranzuoti kita diena. Sausio pirmaja sutinkam taip pat, kaip ir budami bet kur kitur - nieko neveikdami. Sausio antraja pradedam 'dirbti'. Pirmiausiai bandom patekti i autobusa, kuris isvaziuoja 6:30. I autobusa nespejam, ar ieskom ne toj vietoj - bet jo jau nera. Planas B - tranzuoti. Nusigaunam iki miesto pakrascio ir pora valandu rodom pirsta kiekvienai kas desimt minuciu pravaziuojanciai masinai. Viena sustoja, bet vaziuoja netoli. Po kurio laiko sustoja kita, Tjalinn, jaunas olandas klausia, kiek laiko mes tranzuojam. Suzinojes, kiek, atsidusta - 'norejau isvaziuoti sesta valanda, bet isvaziavau tik astunta. Turbut tai mano kalte, kad jus tiek laukiat :) '. Prieme jo atsiprasyma, kad taip veluoja, isitaisom mazoj masinytej ilgam. Bet jausmas neblogas, kelia is pasaulio krasto suradome gana greit, neistrigom cia amziams :)

Tjalinn - vel kita istorija. Jis, pries keleta metu istranzaves kiaurai ir isilgai pietu Amerika dabar dirba Olandijos burlaivyje, kuris plukdo turistus i Antarktida.

Griztam i zemyna, bet sikart sukam i rytus, i Argentina. Nakvojam Rio Gallegos mieste, nieko ypatingo. Ryte einam tranzuoti ir po pietu mes - El Calafate. Kitame turistiniame miestelyje, kuris gyvena is ledynu :) Sioje Andu puseje nuo kalnu sliauzia daugybe ledynu. Perito Moreno, kuri galima stebeti nuo sausumos (kitu ziureti galima tik plaukti laivu) - vienas is nedaugelio pasaulio auganciu ledynu. Bet gal apie tai kita diena. Perito Moreno mes vaziuosim apziureti rytoj, o po to i Nacionalini Parka Los Glaciares - tiesiog Ledynai :), gal tuomet busim labiau kompetetingi.

Nors visa Patagonija - geras uzkampis, vistiek gera buti vel pasaulio vidury :)

Nuotraukos: cia ir cia.