Pasaulio krastas arba Ten ir Atgal

Trumpa ataskaita apie musu ekspuodicija i pasaulio krasta.

Issilaipine Puerto Natales mes, kaip visada, neturim jokio plano. Is cia ranka paduoti iki vieno populiariausiu Ciles ir Argentinos nacionaliniu parku - Torres del Paine. Bet del tam tikru aplinkybiu (blogo oro, trisakio nervo neatsparumo pries dideli veja, didelio turistu srauto ir pan.) nusprendziam, kad susirasim kita, ne taip numinta parka ir ten pasivaiksciosim. Nusprendziam traukti i pietus , buti itin banalus, ir sutikti naujus metus pieciausiame pasaulio mieste. Kita ryta apsimuturiuojam visais kapisonais, zieminem kepurem ir pirstinem, nutaikom kai nustoja lyti ir einam bandyti keliauti pirstu (a dedo - pirstu, isp. :)) i pietus. Pagal Laurio teorija krastuose, kur gyvena nedaug zmoniu, nedidelis eismas, didesne tikimybe 'pasigauti' masina, ir zmones turetu buti cia siltesni, nei labiau urbanizuotose vietovese. Atrodo, netoli tiesos. 1 auto ir vienas sunkvezimis nugabena mus apie 250km iki Punta Arenas, didziausio Ciles miesto Magellanes , pieciausioje Ciles zemynineje provincijoje. Cia musu planuose pora punktu - aplankyti pingvinus Isla Magdalena saloje ir apsikeisti kulturine informacija su Cristian is hospitality klubo. I vakara paaiskeja, kad artejant link pasaulio pabaigos, tpfu, krasto, planu laikytis itin sunku. Arba planai turi buti gerokai kietesni uz ju griovejus :) Pasirodo, sausio 31 diena autobuso i Ushuaia, ta pati pieciausia miesta, autobuso nera. Savo galimybem ten greitai nutranzuoti mes abejojam - apie 500 km, beveik negyvenamomis vietovemis, siena, Magelano sasiauris, pusantro simto km zvyrkelio. Nusprenziam palikti pingvinus Cristianui ir vaziuoti i Ushuaia sausio 30 diena. Is pradziu apsiskelbes negaminanciu maisto, veliau sugalvoja paruosti mums greito karaliskojo krabo maisalo. Nors turim tik viena vakara, spejam apsikeisti siokia tokia kulturine informacija.

Kaip siaureje Cile atkando Atakama nuo Bolivijos ir Peru, taip atkirsdama Bolivija nuo juros. Taip pietuose Argentina kesinosi atkasti gabala Patagonijos. Argentina ketino pasinaudoti tuo, kad Ciles pajegos ir demesys buvo nukreipti i kara siaureje. Bet tuometinis popiezius itikino valstybes konflikta isspresti taikiai - Cile atidave Argentinai tik viena ledyna :) Nors problema buvo isspresta, cilenai nuoskaudos nepamirso. Ir kai Argentina, po ilgu diskusiju ir gincu su Didziaja Britanija, isiverze i Malvinu salas, kilusiam kare Cile padejo Didziajai Britanijai. Jeigu ka, Britanija kara laimejo, salos vadinasi Folklando salom, o Argentina zemelapiuose vis dar piesia jas kaip savo, Malvinu salas. Tai stai kaip jie cia visi draugiskai sugyvena. Tik ir taikosi koki gabaliuka atsikasti sau :)

Kita visa visa visa diena vaziuojam i Ushuaia. Keliames per Magelano sasiauri. Vanduo zydras, lyg ir katik nutirpusio sniego. Vejas nestiprus, bangos nedideles ir aplink kelta nardo pingvinai. Juokingas paukstis is tolo atrodo siek tiek panasus i anti, bet is arciau matosi, kad jis guli ant pilvo iskises is vandens tik galva. Laivui priartejus, pingvinas neria po vandeniu, ir tiek ji tematei. Gaila, kad neaplankem ju Magdalenos saloje. Tiek to, aplankysim Argentinos rytineje pakranteje. Simta kartu autobusas stoja ant sienos, degalinej, papietauti, siaip, is iprocio, kol vakare galu gale mes - pasaulio kraste.

Ushuaia mane stipriai nuvilia. Is pasakojimu isivaizdavau, kad tai - jaukus medinis norvegiskas miestelis. O cia - iprastine argentinietiska eklektika, turistine zona, pilna suvenyru parduotuviu ir uzsienieciu. Visi hosteliai pilni, siaip ne taip surandam viena, ir apsidziaugiam, kad nesusiradom kitur. Nuosirdus ir siltas jo seimininkas Hektor juokauja su keliautojais, klausosi muzikos, verda gurmaniskus patiekalus savo sunims. Lauris visai susilydo, kai Hektoras Skyles muzikos klausosi over and over kol izraelietes ji sutramdo ir isijungia televizoriu.

Pasaulio kraste sausio 31 diena vis dar neviltis. Autobusu stoties nera, agenturos issimete po miesteli, kol mes susigaudom, ne viena nebedirba. Budu isvaziuoti is cia sausio pirmaja, nera. Taciau sausio pirmaja agenturos taip pat nedirbs, ir reikes laukti dar viena diena?? Nuomotis masina zveriskai brangu.. Po nervingo pusdienio blaskymosi po miesta bandant sugalvoti, kaip is jo pabegti, pagaliau prisijaukinam minti, kad reikes tranzuoti, ir paliekam sita reikala ramybeje. Uzsikariam i kalnus virs miesto, cia turetu buti Martial ledynas. Bet vasara jis panasus i tirpstancio sniego kruva, tokiu 'ledynu' nesunku butu rasti ir Lietuvoje ziema :) Patrekinam siek tiek po aplinkinius kalnus, pasigrozim Biglio kanalu. Uz jo - jau Ciles salos. Sala, kurios pietuose esantis miestas Ushuaia skelbiasi esantis pieciausiu pasaulio miestu, vadinasi Isla Grande de Tierra del Fuego - didzioji ugnies zemes sala. Archipelagas i pietus nuo zemyno - Tierra del Fuego. Vietiniai pateike mums keleta versiju (viena juokingesniu buvo tokia, kad zemyno indenai matydavo saloje ugnis, kurias nuolat kurendavo salos indenai, nes nebuvo israde aprangos, todel turejo nuolat sildytis :))), bet oficialus saltiniai nurodo, kad si varda archipelagui dave Magelanas, jis mate sviesas saloje, ir isivaizdavo, kad tai nezinomi salu gyventojai kurena lauzus.

Siaip siu vietoviu istorija labai idomi. Sias vietas kontempliavo Darvinas, pamates vietinius zmones, pavadino juos puszmogiais - jie gyveno apie pora tukstanciu metu senesniame vystymosi laikotarpyje, nei europieciai. Vieni pirmuju geradariu, kurie parsiveze keturis vietinius ciabuvius i europa, moke juos anglu kalbos, civilizuoto gyvenimo budo, religijos - patyre visiska nesekme. Du is bandomuju triusiu neisgyveno ne savo aplinkoje, o kiti grize i Ugnies zeme netrukus vel sugrizo prie senojo gyvenimo budo.. Dabar siu egzemplioriu belike vienetai. Kaweskar - nardytojai ir zvejai, apie kuriuos jau pasakojau. Selknam, alkalufai- medziotojai.. Taigi, nors vienas peciausiu zemes plotu pasaulyje, Ushuaia siaures pusrutulyje butu daugmaz ten, kur Lietuva :) Nors, jeigu galvoti, kad cia Lietuva - tai labai salta vasara, kad reikia su zemine kepure ir pirstinem vaikscioti :) Iki 1914 metais atidarant Panamos kanala, Magelano sasiauris buvo pagrindinis kelias i Ramuji vandenyna. Po Magelano, britas Dreikas netycia atrado kita kelia - vandenyno smota tarp Ugnies zemes archipelago ir Antarktidos, bet britai laike ji paslapty. Dabar, manau, sios vietos visai nepopuliarios - plaukimas cia visada sudetingas - nuolatinis stiprus vakaru vejas, sroves ties vandenynu riba, sroves del besimaisanciu vandenu su tirpstanciu antarktikos ledynu vandeniu..

Kol kas sugriztam i siuos laikus :) Vakaroni Naujuju metu isvakarese mums tingisi, susirandam bendramincius australus is to paties hostelio ir su buteliu vodkes einam prie kanalo sutikti vidurnakcio. Ten prisijungiam prie jau svencianciu brazilu seimyneles. Fejerverku nera, Ushuaioje jie draudziami - per daug pavojinga del gaisru. Atejus vidurnakciui pasijuntu kaip po kokio nacionalinio futbolo cempionato finalo - trimituoja kruiziniai ir zveju laivai uoste, po miesta vazineja automobiliai signalina, vairuotojai netveria dziaugsmu. Oras pasaulio kraste ne kazin koks, Australijos tropikuose gyvenantys musu kolegos baigia susalti i raga ir mes pedinam atgal i hosteli. Izraelietes ziuri televizoriu ir Naujuju metu nesvencia. Jie turi savo naujus metus, kuriuos svencia kova arba balandi. Bet keleta vodkos kokteiliu ismauke australai inirtingai bando itraukti ir jas i kompanija. Vel kalbos apie paprocius. Australams sauna i galva pasiziureti visu nacionalinius sokius, kuriam laikui ta tema nustumiama ir as tuo tarpu pasisalinu skaityti.

Sausio pirmaja atsibude vienbalsiai nusprendziam eiti tranzuoti kita diena. Sausio pirmaja sutinkam taip pat, kaip ir budami bet kur kitur - nieko neveikdami. Sausio antraja pradedam 'dirbti'. Pirmiausiai bandom patekti i autobusa, kuris isvaziuoja 6:30. I autobusa nespejam, ar ieskom ne toj vietoj - bet jo jau nera. Planas B - tranzuoti. Nusigaunam iki miesto pakrascio ir pora valandu rodom pirsta kiekvienai kas desimt minuciu pravaziuojanciai masinai. Viena sustoja, bet vaziuoja netoli. Po kurio laiko sustoja kita, Tjalinn, jaunas olandas klausia, kiek laiko mes tranzuojam. Suzinojes, kiek, atsidusta - 'norejau isvaziuoti sesta valanda, bet isvaziavau tik astunta. Turbut tai mano kalte, kad jus tiek laukiat :) '. Prieme jo atsiprasyma, kad taip veluoja, isitaisom mazoj masinytej ilgam. Bet jausmas neblogas, kelia is pasaulio krasto suradome gana greit, neistrigom cia amziams :)

Tjalinn - vel kita istorija. Jis, pries keleta metu istranzaves kiaurai ir isilgai pietu Amerika dabar dirba Olandijos burlaivyje, kuris plukdo turistus i Antarktida.

Griztam i zemyna, bet sikart sukam i rytus, i Argentina. Nakvojam Rio Gallegos mieste, nieko ypatingo. Ryte einam tranzuoti ir po pietu mes - El Calafate. Kitame turistiniame miestelyje, kuris gyvena is ledynu :) Sioje Andu puseje nuo kalnu sliauzia daugybe ledynu. Perito Moreno, kuri galima stebeti nuo sausumos (kitu ziureti galima tik plaukti laivu) - vienas is nedaugelio pasaulio auganciu ledynu. Bet gal apie tai kita diena. Perito Moreno mes vaziuosim apziureti rytoj, o po to i Nacionalini Parka Los Glaciares - tiesiog Ledynai :), gal tuomet busim labiau kompetetingi.

Nors visa Patagonija - geras uzkampis, vistiek gera buti vel pasaulio vidury :)

Nuotraukos: cia ir cia.