Pagaliau, autostopas pietų pusrutulyje! (Vėl)

Taip, atsimindamas smagų tranzą per Argentiną ir Čilę, su nekantrumu laukiau šio etapo. Ir štai, nusileidę nuo Angelo ežero sukertam vištą su Dainora ir Konstantinu, atsisveikinam ir aš vienas žygiuoju tranzuoti. Net keista kaip paprastą, po visų dviračių, kemperių ir nuomotų mašinų.. Atremiu kuprinę į stulpelį, iškeliu kairę ranką (va čia tai neįprasta), ir laukiu :) Jau vėloka, mašinų nedaug, visi pilni ir niekas nestoja. Niekis, pabandysiu rytoj, šiandien jau ir taip nužygiavom 18km gal aršiais kalnais, gal užteks vienai dienai.

Kitą dieną sekasi kurkas geriau – pora britų mane paveža gerą gabalą, iki Greymouth miestelio. Kaip tik ten ir norėjau. Čia aš susiorganizuoju poilsio dieną :) Jaukiame, afro stiliaus hostelyje skalbiuosi, verdu košę, plaukioju kajaku po ežerą ir važinėju dviračiu(!). Juos čia duoda nemokamai. Pats Greymouth miestelis kaip išmiręs. Vidury darbo dienos gatvės tuščios, žmonių irgi beveik nesimato. Kitiems keliautojams gal nuobodu, bet man čia labai patinka :) Kažkuo primena Uyuni miestą Bolivijoje. Puiki vieta poilsio dienai :) Vakare, jau sutemus, numinu į uostą ir gaunu "dovanėlę" – tarp 2 kalnų teka didžiulė pilnatis. "Ground control to major Tom, ground control to major Tom... 3.. 2.. 1.." Ko daugiau norėt :)

Iš Greymouth op op op ir jau prie Fox ledyno. Vienas iš vairuotojų – maoris, buvęs žvejys. Daug pripasakojo kaip gaudydavo giliavandenes žuvis, kaip gyveno saloje su 300 gyventoju. Iš jo išpešu paprastą žuvies kepimo receptą – nusibodo makaronai :)

Fox'e pasiskaičiuoju kiek man čia liko dienų ir, nieko keisto, – per mažai pamatyti viską ka noriu. Taigi nesnaudžiu, iš pat ryto išsinuomoju dviratį, minu prie ledyno liežuvio. Gražu. Kiti lipa su grupėm ant jo, bet savarankiškai labai draužiama. Tada dar numinu iki ežerioko, kuriame yra salelė vadinama "veidrodine". Iš jos tikrai neblogas vaizdas, kalnai atsispindi ežere. Kai antys tupia į vandenį truputi nustembu, kaip jos sudrumstė tokią "atvirutę".
Ilgai nelaukdamas aš vėl kelyje, šiek tiek ilgiau pastovėjęs gaunu smagią kompaniją. Vairuotoja vokietė su nuomota mašina, kuri niekada neimdavo autostopininkų kažkokiu būdu paėmė vieną prieš porą dienų ir nuo to karto negali pravažiuoti nei pro vieną :) Tai ir kraunasi mus kol prisipildo mašina. Be manęs dar olandas ir čekas ;) Smagiai atlekiam iki Queenstown.

Išlipęs Queenstown prieigose prie kelio link legendinio Milford Sound, sprendžiu dilemą. Važiuoti pamatyti Zelandijos "Makčiupikčiu" atitikmens ar ne? Laiko liko ant ribos. Jei tranzuoti sektųsi sunkiai, po to gali tekti gan skubiai kapstytis atgal į Christchurch. Stoviu atsirėmęs į stulpą ir galvoju. Galiausiai sprendimas toks – patranzuosiu gal 15-30 min, jei niekas nesustos, žygiuosiu į miestą. Iškeliu ranką ir.. Fortūnai šitas veiksmas patinka :) Ji išsišiepė, turbūt iki ausų. Iš karto stoja moteriškė su autobusiuku pilnu pudelių. Ji – vietinė meninkė, turi daug galerijų abiejuose salose. Keliauja, tapo. Supažindina su savo šunimis, stojam prie ežero, išsitraukia stebuklingą "Termosette" – kareiviškas zelandiečių išradimas kavai virti. Išsiverdam kavos ir lekiam toliau. Kryžkelėje susitinku su ispanu, kuris jau pusę metų trinasi po salą, dirba vynuogynuose, soduose ir pan. Kartu sustabdom pagyvenusią kanadientę, kuri lėtai, bet labai įdomiai pasakoja, kad ji kilusi iš Zelandijos. Ji čia dažnai atvažiuoja, pasiima savo senutį, iš tėčio paveldėtą, kemperį ir keliauja. Tai va tų dviejų malonių ponių dėka aš jau Te Anau miestelyje, Milford Sound prieigose. Geriau ir būti negali. Einu į supermarketą pirkti žuvies, kurią kepsiu vakarienei. Ir pasirodo gali būti geriau :) Prie kasos kažkas mane iš nugaros sveikina. Atsisuku – ogi pirmas, prieš kelias dienas mane pavežęs vairuotojas britas ;)

- Labas, rytoj važiuoji į Milford Sound?
- Taip.
- Galiu pavežti, nori? :)
- Why not! ;)
- Tai susitinkam 8:00.

Tai va, toks autostopas pietų pusrutuly :)

Daugiau nuotraukų čia...