Sitam mieste, kuris, kaip viena mergina issireiske, 'nevertas ne pusvalandzio' mes jau tupim beveik savaite. Siandien dar pasilikom, nes tikejomes, kad Skudutis parvyks is turo. Bet jis neparvyko, o pasiliko kapstytis po druskas su flamingais, smirineti po dykumas su zorro lape, slapstytis akmenyse su ilgauodegiu andu kiskiu viskocia, ganyti lamu ar tiesiog laimes ieskoti, kas ji zino.. Na, bet tikimes, jis parasys kada, kaip sekasi, atsius gal kokia nuotrauka nusipaveikslaves prie kinu sienos ar ant banginio kupros..Pietvakariu Bolivijos apziura pradejom nuo prie pat Uyuni esancio traukiniu kapinyno. Traukiniai ir cia, ir Argentinoj, ir Urugvajuj labai mistiski. Gelezinkeliu beveik nera, jei yra - kokia viena linija salyje. Tiesa, Argentinoj aplink Buenos Aires yra visai nemazai. Tai va, o sitam kapinyne rudija (labai pamazu, nes labai sausa) garveziai is XIXa. pabaigos. Salia - begiai, kuriais traukinys gali nuvaziuoti iki La Paz, bet jis vaziuoja turbut viena karta per diena, nes begius neskubedami tvarko darbininkai, traukiniu stoties vartai (traukiniui) paprastai uzdaryti.
Na gerai, bet salia Uyuni yra didziule druskos jura, gal ten ir vaziuokim. Nuvaziavus apie 20km sustojam, musu vairuotojas-gidas stabdo pravaziuojancius automobilius, pagaliau su vienu isvaziuoja atgal i Uyuni pazadejes uz pusvalandzio grizti. Lauris ir Oferis atidare kapota tyrineja situacija - vandens truksta, tepalo truksta.. Po pusvalandzio atvaziuoja kitas dzipas, visas musu tavoras perkeliamas jam ant nugaros, vairuotojas-gidas taip pat jau kitas - don Lorenzo, susipazinkite, jis bus ir musu virejas.
Uyuni druskos jura - anksciau is tikruju buvo jura, bet iki musu eros 900 metu vanduo visai isgaravo ir liko plynas druskos laukas. Pavirsius lygus lygus, taciau kai kuriose vietose, sakoma, jo gylis iki desimties metru. Cia niekada netektu gaminti presko maisto ir niekada kelias nebus slidus...Pakrasciuose stoviniuoja sunkvezimiai, dzipai, zmones kur ne kur stropiai kasa druska. Vaziuojant gilyn - baltas plikas pavirsius, ir visa laika atrodo, kad vaziuojame ledu.. Sustojam druskos juros vidury zuvies saloj - Isla Pescado. Sala niekuo neypatinga, tik senu senovej buvusi po vandeniu, akmenys taip ir atrodo. Seniausias kaktusas cia - apie 1200metu, tai turejo isdygti kaip tik tada, kai juroj nebeliko vandens. Nes kaktusas per metus paauga apie 10mm, o sis - apie 12m aukscio. Likusia dienos dali vaziuojam vaziuojam vaziuojam per druskos dykuma, paskui - per tikra dulkiu dykuma, atvaziuojam i San Juan, kur nakvosim.
Is kur sitie atokus kaimeliai turi gelo vandens, nezinau. Rysio su isoriniu pasauliu cia nera. Elektra gamina generatorius, todel devinta valanda vakaro visos sviesos isjungiamos. Kas mums belieka, pasekiojam lamoms is paskos, suvalgom vakariene, pasiziurim i dangu ir miegot. Bet zvaigzdes cia is tikruju labai ryskios. Vel kalbos apie siaures ir pietu pusrutulius. Ernesto pasakoja, kad Kenijoj buvo ant pusiaujo, mate kaip zmones daro eksperimenta su vandens judejimu. Ant ekvatoriaus pagaliukas nejuda, siauriau - juda i viena puse, pieciau - i kita. Nuo ko tai priklauso - gal nuo menulio ar Bilo Gateso..
Cia mes, tiesa, netinginiaujam. Antrosios dienos ryte keliames puse septyniu, uzkandam, ir i kelia. Is visu pusiu - ugnikalniai. Tiesa, sioki toki dumeli leidzia tik vienas :) Visokiais neimanomais akmenynais, druskynais ir zvyrais ropsciames auksciau, kol pasiekiam Laguna Canapa - druskos ezera, kuriame gyvena flamingai. As jau buvau nusprendusi, kad cia, o gal ir niekur pasaulyje, vandens nera.. Bet sitas vanduo irgi netikras - jis surus. Flamingams tai ne motais. Pamatysit nuotraukas, keistas paukstis, visas rozinis ir kazkoks zaislinis. Bet vanduo ir flamingai - daugiau spalvu sitoj dykynej.
Tadien musu kelias veda per serija tokiu ezeru. Kitas ezeras - Laguna Hedionda, ten mes uzkandam. Vaziuodami toliau sutinkam daugiau flamingu, andu lape zorro, uzkile prie ezero Honda pasigendam Skuducio.. Jo niekur nera, nei kepurej, nei masinoj, nei kuprinej.. Aiskeja, kad Skudutis pasiliko prie Hedionda ezero, matyt nusprende keisti krypti nieko neispejes.. Hmm galejo perspeti, gal mums jo planas irgi butu patikes.. Kazkaip ne taip be Skuducio. Ezeriuojam toliau, programoj dar akmenu laukas, kur gyvena ilgauodegiai andu kiskiai viskocia, bet cia dzipu tiek daug, kad greiciau tarp akmenu rasi sisiojanti turista, nei andu kiski. Masiskumas siek tiek erzina. Dar vienas stebuklas - Laguna Colorada, spalvotas ezeras. Pavakarop jis atrodo raudonas. Priklausomai nuo paros meto ir vietos, is kurios ziuri i ezera, jis atrodo vis kitokios spalvos. Ezeru diena aukstikalnej - ne tropikai. Visur kiaurai kosia didelis vejas.
Paskutini ryta keliames ketvirta valanda(turbut panasiai kaip ir jus :)), puse penkiu dar tamsu. Beje, laika jie cia nusireguliave visai ne i tema. Puse sesiu ryto isausta , o sutemsta puse astuoniu vakare. Pastume bent valanda, turetu daugiau sviesos :) Pirmas punktas - beveik 5km aukstyje esantys geizeriai. Nesu tikra, ar tai yra geizeriai, zeme pilna skyliu, kuriuose burbuliuoja slapias purvas, is ju verziasi dumai su sieros smarve. Aplink - vieni ugnikalniai, o cia dar i pavirsiu verziasi. Truputi nejauku, pagalvojus, kas ten po kojom nuolat verda :) Dar po valandos - mes prie zaliojo ezero - Laguna Verde, visai salia Ciles ir Argentinos. Tiesa sakant, zalias jis atrodo apie puse vienuoliktos ryto, o dabar - gal sesta. Bet vistiek nieko, toks smaragdinis. Ryto malonumas - silto vandens telkiniai, taip pat turbut deka ugnikalniu. Taciau, kai aplinkui balos pasidenge gana storu ledo sluoksniu, prancuzas pareiskia, kad eitu maudytis i siltus vandenis tik uz nebloga atlyginima :) Sumerkti kojas visgi malonu.
Programa beveik baigta, pranzuza ir kolumbiete paleidziam ant Bolivijos-Ciles sienos ir raunam atgal i Uyuni. Kelione - apie 9-10valandu. Taip visi pamazu ir silpstam. Dulkes verziasi per langus, per dzipo sonus ir as tikrai netikiu, kad kazkur pasaulyje yra vandens! Sustoje pietu mazumele atsigaunam. Norim issikviesti malunsparni, kad mus is cia isgabentu, bet nera jokio rysio. Kai horizonte pasirodo Uyuni, beveik meldziuosi, kad tai nebutu mirazas. Mes visi pasidenge gal kokiu centimetru dulkiu, jos taip pat cirkuliuoja kvepavimo takais, galva net raizo.
Vienu zodziu, kai jus vaziuosit i tokia kelione, pasirupinkit respiratoriais is anksto, nes dykuma - nebutinai zavios smelio kopos. Idomi ta gamta - iveiki simtus pilku kilometru, uzsikabaroji i keturiu kilometru auksti, kad pamatytum rozinius flamingus, kurie ne dieviskaja mana minta, o druska. Ir dar, kai vaziuosit i tokia kelione, butinai pasidairykit Skuducio. Gal jis nores sugrizti :) Lauris jau ta pacia diena paprase zmoniu, kurie vaziavo prie tu ezeru, pakalbinti ji sugrizti, bet jo ten pat jau nebebuvo.. Kol kas keliausim vieni, bet lauksim ziniu is Skuducio. Ir jus galit mums padeti su juo susisiekti...
6 comments:
Sveiki,
gaila suns, ka ir besakysi. Bet as graudentis nepradesiu, mat tikrai dar bus kam. :) Sugris.
O ant tu drusku ezeru dugnu, zinokit, paprastai vykdo greicio bandymus, t.y. "stato" greicio rekordus. Yra vienas toks filma "The World Fastest Indian", tai ten Antony Hopkinsas pjausto po tous suriuosiu ezerus su motociklu. Tik nesu tikras kurioj is Ameriku, Apatinej ar Virsutinej, o jis pats tai is Naujosios Zelandijos.
O pas mus penktadieni buvo labai nerealus oras. Neatspejot, nesnigo visai, ir nebuvo plius penkiolikos, buvo ruuuuuuukas visa Lietuva padenges. Ketvirtadienio vakara as vaziavau vln -> kvn tai vietomis jau "rukeno". Atsikelus penktadienio ryta, Zapyskyje - nors i aki durk. Isvaziavau i klp. Visa kelia rukas. Tenk azkur virsuj jau ir saule nusvito, prasviesejo visai, o rukas kaip nesisklaido, taip nesisklaido. Tik bebunant Klaipedoj isidienojo. Uztatais pajudejus atgal, ties Gargzdais vel rukas, ir taip iki paties Kauno. Issisklaide tik kita ryta... Ir as ten buvau, ... :))
nu va kaip gaila kad jusu Skudutis nusprende pakeliauti vienas...;( bet as tikiu, kad jam neliudna. jis turbut laimes isejo ieskoti. gal i pietu/siaures asigali pas Mike? negali zinoti. manau jam belieka palinketi sekmes ir judeti toliau..panasu kad jus taip ir darote;) kazkaip cia neramu pasidare paskaicius - ziurekit saugokit savo sveikatas tokiomis ekstremaliomis salygomis! ir dar - zinokit as jums labai labai pavydziu, nes turbut pamate live flamingus - galetumet atsakyt i mano megstama klausima - kodel gi jie ruzavi?:))))) as flamingus myliu. gaila niekad gyvai nemaciau:( na bet gal kada nors..
siandien esu gerokai nusikalus nes grizau is drauges vestuviu 2ju paru sventimo ir parvairavau kitu draugu gigantiska audi per lynojancia ir ruke miegancia Lietuva. tikiuosi kad jums viskas gerai ir siunciu geriausius linkejimus. vis dar tariant zodzius kad jus Pietu Amerikoj, apima keistas jausmas:) neaisku kiek reikes laiko priprasti;)
p.s. ziurejau puikiausia filma "Garden state". nesat mate?:) butinai jums duosiu paziureti kai grisit.
p.p.s. rasykit!!! mums labai rupi kaip jums toliau sekasi.
beje jeigu kaip nors atsirastu Skudutis - gal nupirkit jam pavadeli?:) na bent jau laikinai..
Ar Antony Hopkinsas is Naujosios Zelandijos? Oj, vakar matem per kazkokia vietine tangomanija bolivietisku videoklipu. Kazkas panasaus i Karkleli :) Tiesa, Oferis, musu izraelietis, pareiske, kad musu Eurovizijos daina buvo the most stupid! Jis zmogus tiesmukiskas :) O su naujienom apie masinu bandymus jau pavelavai, turim mes cia ir savu masinu ekspertu :)
Vadinasi, debesys ten pas jus visai ant zemes nusileido :) O mes po dvieju savaciu siandien pirma karta gavom lietaus, pabegom is plokstikalnio, is Andu, tiesa, ne, bet iki cia debesys jau prasibrauna :)
As dabar manau, Juste, kad flamingai roziniai del to, kad viskas aplink juos taip apdulkeje ir isdege. Turi juk buti pusiausvyra :) O jie juokingi pauksciai, kvyksi kaip kokie parseliai. Aplink - jokiu rojaus sodu, tik druska ir dykuma..
Cia reikejo suprast, kad Hopkinso vaidinamas veikejas is Zelandijos. :)
Jus ten atsargiai su izraelieciais, nesukelkit tarptauitinio skandalo, o tai reiks musu burius siust.
I kuria dabar puse trikampi darysit?
Ar teisybe palydovas rodo, kad atvaret i Sucre? :)
Post a Comment