Plati Sargaso jura

Man ir vel kilo kruva asociaciju. Jonas blogo vistiek neskaito, kiti gal nesupyks, jeigu as cia pradesiu pasakoti apie knygas. Tai va, kazkada skaiciau tokia Jean Rhys knyga Wide Sargasso sea (Plati Sargaso jura). Gintare ja man dave, o pati ja perskaite feminizmo studijoms Utrechte :) Na, bet cia ne esme. Romanas yra kaip komentaras ar atsakas Sarlotes Bronte Dzeinei Eir, kuria turbut zino net Jonas. Pamenat, Dzeines Eir to kazkokio sir ... isprotejusi zmona buvo kilmes 'is Karibu', ir tai kad ji buvo isprotejusi, visai atitiko tuometini poziuri i kolonizuoto pasaulio zmones - kad jie is prigimties 'kazkokie laukiniai'. Jean Rhys savo romane atkuria sitos isprotejusios moters is 'Dzeines Eir' paauglyste tropiniuose karibuose. Aisku, as jums nepasakosiu romano, tik norejau privesti, is kur asociacijos. J.Rhys taip gyvai atkuria karibu gamta, kad net as, eiline beletristikos skaitytoja, megstanti praleisti visokius ten aprasymus, ir persokanti tiesiai prie tiesiogines kalbos, juos perskaiciau ir isivaizdavau. Tai va, tropikai, i kuriuos mes patekome is 4km aukscio nusileide i 200m, dar toli grazu ne karibai. Bet gyvybe, gaunanti sociai vandens ir silumos diena ir nakti, cia klesti. Ivairiom spalvom zydintys, kerojantys, visur lipantys, didziuliais svyranciais lapais medziai ir geles, sraunios murzinos upes, laimingi zmones, juokingi gyvuni.. Nezinau, kaip jums aprasyti, geriau skaitykite knyga, arba atkeliaukite i dziungles. Karstis - laipsniu nezinau, gal apie 30. Visa laika, diena ir nakti. Ir dregme, kaip rusiskoj pirty. Is pradziu visa laika instinktyviai norejau iseiti is pirties, bet nebuvo jokiu duru. Bet, manau, zemumu deguonis suteike mums tiek energijos, kad tvankumas beveik netrukde.
Jokiu ypatingu nuotykiu mums nenutiko, tiesiog ziurejom is valties i pelkiu gamta. Mes buvom ne dziunglese, o pampose - tai ne visai pelkes, labiau dregnos, vandens uzlietos pievos. Jomis mes plaukiojome valtimi Yacuma upe, bet sausu jos krantu nedaug mateme - meldai, medziai, pievos - viskas vandeny. Aligatorius diena vandeny sunku iziureti - jie labai susitapatina su pluduriuojanciais rastgaliais, arba ilenda giliai uz medziu saku. Bet ju labai daug. Zinoma, jie nesoka i valti, o mes nesokam i vandeni. Sausomoj mes pranasesni, vandeny - jie. Didziausi, kokius mateme - gal kokiu 2-3 metru. Neatrodo labai milziniskas, bet neatrodo ir labai patikimas. Vienas, kuris visa laika pluduriavo vandeny prie musu stovykloj, neatsisake is virtuves jam siunciamu maisto likuciu, bet nesu tikra, ar nuo to jis budavo sotus. Krokodilu cempionai keliones kolegos australai pasakojo, kad Australijoj gyvena baaisiai dideli krokodilai. Jie gali tunoti po vandeniu visai cia pat, laukti patogaus momento kelias valandas, diena, tik tada uzpulti auka. Savo grobi krokodilas pasistengia nutempti i vandeni ir paskandinti. Kadangi sviezias zinduolis kietokas, krokodilas po upes krantais turi issikases urvu-saugyklu. Ten maista jis nutempia ir palieka siek tiek apirti, kad butu skanesnis... Po tokiu istoriju as nelabai pasitikejau musu stovyklos draugu ir nakti man vis atrode, kad po lova kazkas ropineja.. :) Nakti issiruosem paplaukioti upe ir paziureti gyvunams i akis. Aligatoriu akys, pasvietus i jas, spindi gerokai ryskiau, nei kaciu. Kazkas pasakojo, kad tokiu budu krokodilus medzioja - kaip jau sakiau, diena juos sunkiau pastebeti, o nakti - labai lengva. Tiesa, musu gidas buvo uzsideges mums viena aligatoriu 'sumedzioti',- rasti vandeny, pagauti, suristi, pasidziaugti ir paleisti. Bet mums uzteko ir akiu. Bent jau as norejau ne atrakciju, o laukines gamtos paziureti :)
Kiti musu sutikti gyvunai - bezdiones. Maziukes - kapucinai - labai smalsios, labai nori susipazinti arba atsikasti banano. Pirma karta pamaciau, kokios 'kibios' yra bezdziones. Jos sokineja ant ploniausiu sakeliu ir nenukrenta i vandeni :) Kitos, didesnes, gyvena aukstai medziuose. Vorines bezdziones :) (spider monkey) megsta sildytis belapiu medziu sakose pries tropine saule! As gauciau saules smugi jau po pusvalandzio :)
Galybe pauksciu mes susitikom, dideliu, spalvotu, nepazistamu. I paukscius as negalejau atsiziureti. Neitiketina matyti tokius didelius lizdus, tokius didelius paukscius, kaip musu gandrai ir dar didesnius, aukstai medziuose. O kai vakare virs slapios pievos sklando burys tokiu sparnuociu, man pradeda atrodyti, kad ten dinozaurai.. :)
As gi jums sakau, kad tai labai atmosferinis dalykas. Nezinau, ka pikantisko ar juokingo. Plaukti tolygiai vandeniu pro vezlius, krokodilus, pasaku paukscius, tingines bezdziones, kartais kur nors sone puksciancius delfinus - plaukciau ir plaukciau :)
Ha, tiesa, mes gi dar ejom ieskoti anakondu ir kobru i tas pelkes. Bridom su botais, vienoj vietoj vandens iki klubu. Bet mums reikia gyvaciu. Viena radom prie medzio, pastebejusi sujudima, ji tuoj pat spruko po medziu. Bet mes nepasidavem. Tiksliau ne mes, o musu laukines gamtos sportininkai gidai. Jie puole kasti, rukyti gyvate is po medzio. Iskrapste. Pasirodo, tai - ankonda kobra, ji net nebaisiai nuodinga. Visi gavo su ja nusifotografuoti, tada is kitos vietos kazkas pradejo sukauti, kad rado tikra anakonda. Visi nubego ten fotografuotis. Anakonda - tai vandeninis smauglys, gyvena pelkese ir upese, didziausia pasaulyje gyvate. Savo auka ji nuskandina, tada apspjaudo gleivem, sulauzo, padaro is jo pailga ritineli, kad patogu butu ryti, ir suryja. Gali suryti ir karve. Tai va, po to australai isvyste samoklo teorija, kuri paremta jau mums iprastu nepasitikejimu vietiniais zmonemis cia. Mes manom, kad anakonda gidai galejo atsinesti i pelkes kuprineje. Ir kai visi krapste is po medzio anakonda-kobra, kazkas galejo be vargo paeiti i sona, issitraukti smaugli is kuprines ir paskelbti rades ja vandeny. Zinokit, cia magiskas realizmas, cia gali taip buti :) Bent jau Bolivijoj toks poziuris i uzsieniecius - tu gringo, tavo atzvilgiu iprastines morales normos negalioja. Galima tave siek tiek apgauti, anaiptol nera reikalo buti su tavim draugisku. Juk tu - gringo. Pasvarsciau, kad sitas saltumas uzsienieciu atzvilgiu galbut ne siaip sau. Baltieji zmones cia siauteja jau kelis simtus metu, sujauke vietiniu genciu gyvenima visiskai, nustume juos nuo sprendimu priemimo. Dabar ju toks poziuris - ko jus dar norit kazkokiu formalumu is musu.
Griztant dar i pelkes - vienas malonus semininkas, ten mus sutikes - rozinis delfinas. Kartais, kai daug zmoniu maudosi, jie ateina pazaisti. Ir mes lindom i vandeni, norejom pazaisti su delfinais. Maudytis - kaip maudytis pelkeje. Juodas vanduo, kaip koks tepalas, ir riebus kaip aliejus. Be to, tame paciame vandenyje - jau anksciau sumineti grobuonys. Specialistai mus nuramino, kad ten, kur gyvena delfinai, pikciurnos negyvena. Jie atsiliepia i vandens plakima, ivairius garsus, duksta kaip vaikai. Juokingi tie delfinai.
Bet mes ne pelkiu gyventojai. Grizom i savo tropini miesteli Rurrenabaque, sedom i 40vietu autobusa-lektuva, zvyrkeliu isibegejom, pakilom, ir nusileidom vel vesioj aukstikalnej. Reikes dar kada isbandyti Amazone ir Brazilija. Negalejau atsizaveti :)

Nuotraukos tiek mazai atspindi :)

Beje, mes nelikome La Paz, nors megstantys pademonstruoti, pastreikuoti ir paprotestuoti bolivieciai uzblokavo kelius i Copacabana, mes apvaziavom Titikaka ir patekom i Peru.

Aa, taigi Bolivijos dziunglese prie musu prilipo du nauji prielipos australiskos koalos Titi ir Kaka. Kaip jos atsirado pietu amerikos dziunglese?- gal taip pat, kaip triusiai australijoj :) Dabar jos dazniausiai snaudzia terbos priekinej kisenej arba zaidzia su savo bumerangais. Siandien gavo Titikakakos kriksta, bet apie tai gal kita karta :)