World's Most Dangerous Road, ok?

Pamenat, Jonas pries kuri laika siunte visiems nuotraukas, kuriose - ekstremaliai siauras kalnu keliukas ant skardzio, kuriame turi prasilenkti du automobiliai. Kadangi jis labai siauras, vienas automobilis turi vaziuoti atbulas iki prasilenkimo vietos.. Tai va, situo keliuku siandien mes vaziavom dviraciais.

Kaip Dainius taikliai pastebejo, mes cia jau kuris laikas, kaip tapom turizmo paslaugu vartotojais, o dviraciu paslauga Lauris issirinko pacia kieciausia La Paz. Jis prives jums visokiu brosiureliu ir pamokeliu, kaip reiketu tinkamai reklamuoti savo paslaugas. Nors mes su juo jau apsnekejom, kad Lietuvoj kalnu dviratizmo nelabai yra, o lygumu dviraciai siais laikais nelaikoma ekstremaliu sportu, taigi, ir negali ¨kietai¨ apie ji parasyti. Pavyzdziui, koki greiti gali isvystyti vaziuodamas aplink Plateliu ezera. Arba kiek grybu rusiu gali pamatyti vaziuodamas per Labanora. Vienintele viltis - Gedimino kalnas. Nutiesus nuo jo serpantinus, butu galima pardavineti dviraciu zygi pavyzdziui, paciam ilgiausiam keliui nuo paties maziausio kalno. Arba, kalbant apie turizmo paslaugas, butu galima praminti koki nors Totoriu Kelia nuo Traku pilies iki Vilniaus Gedimino boksto, padaryti traukini i Trakus turistams uz 100Lt i viena puse, be to, uzdrausti jiems keliauti vieniems ir tuomet siulyti gido, virejo, nesiku paslaugas. Be to, paskutine keliones diena uzkilti i Gedimino boksta nebebutu galima, nes nebedirbtu funikulierius. Todel reiketu nakvoti nepigiuose apartamentuose Valdovu Rumuose, ir tik kita ryta austant, kol dar neplustelejo turistu minios, pakilti ant kalno ir isvysti visa Gedimino boksto didybe. Jeigu dar kas nesupratot, tai as cia burnoju ant Macu Pikcu ir Inku kelio Peru.

Bet griztam prie Pavojingiausio pasaulyje kelio. Pavojingumas turbut daugiau yra reklaminis triukas, nors labai noredamas, o kartais ir netycia, gali stipriai nukenteti juo vaziuodamas. Pavojingiausias pasaulyje kelias yra pagrindine ¨magistrale¨ is La Paz i amazonija,- taip cia visi vadina dziungles. Apie 20km nuo La Paz tesiasi dar asfaltuotas kelias, toliau - siauras, kai kur vienos juostos su salelemis prasilenkimui zvyrkelio serpantinas staciu kalnu slaituose. Kadangi sis kelias is tikruju nelabai rimtas, statomas kitas kelias, jo statybas finansuoja uzsienio valstybes. Taciau apie 80% lesu kelio nepasiekia. Nezinau, gal paaukojama paca mamai, bet vienu zodziu, sitas kelias statomas jau apie 10 metu, o tuo tarpu visi turi vaziuoti pavojingiausiu pasaulyje keliu ir taip pat ka nors paaukoti paca mamai, kad ji nepasiimtu savo duokles pati.

Taigi, musu kieciausios La Paz dviratininku agenturos darbuotojai - daugiausia ne vietiniai. Musu vedlys - is Naujosios Zelandijos. Instruktuoja labai juokingai, turi toki viena parazitini zodeli ir kas sakini kartoja OK. Your bike goes where you look, ok? You look at the scenery, ok, very likely you become the part of the scenery, ok? (dviratis vaziuoja ten, kur ziuri. Jei apziurineji krastovaizdi, gali buti, kad netrukus pats tapsi krastovaizdzio dalimi). Paleidzia mus auksciausioje trasos vietoje. Ryte salta, bet neslapia. Su mumis - dar apie 12 dviratininku. Taip ir vaziuojam. Asfaltuota kelia nuo zvyrkelio skiria ¨narkotiku punktas¨ - punktas, kuriame, kartais su sunimis, tikrinamos isvaziuojancios masinos, ar nesiveza kokiu chemikalu, reikalingu narkotiku gamybai. Lauris nerimauja, kad jo kuprine prasmirdusi kokos lapais (nepagalvokit, kad jo kuprine prigrusta kokos lapu, tiesiog jie skleidzia labai stipru kvapa, toki neskanu, bet ka darysi. Pavyzdziui, dabar as irgi uz zando prisikisusi kokos lapu, kitaip turbut jau miegociau po zygio. O dabar gal net paziuresim koki filma is musu hostelio piratiniu DVD kolekcijos. Jeigu bus kas nors geresnio uz Robokopa ar Kvailas ir kvailesnis).

Vienu zodziu, sveiki atvyke i pavojingiausia pasaulyje kelia. Eismas saugumo sumetimais cia vyksta atbulai - tie, kas vaziuoja zemyn, vaziuoja desine kaire kelio puse, prie skardzio. Tie - kas aukstyn - palei kalna, taip pat kaire. Aukstyn vaziuojancius visada reikia praleisti. Daznai, is tolo pamacius atvaziuojancia masina, reikia laukti prasilenkimo saleleje. Dviraciu vaziuoti visai nebaisu. Aisku, purto kaip reikiant. Kai kuriose vietose uola kabo aukstai virs kelio ir nuo jos tekantis vanduo lasa lietumi nuo ant kalno auganciu augalu. Tose vietose kartais vaziuojame tarsi per lietu, ir kelias - gana slidus. Bet musu dviraciai - kalniniai, pritaikyti tokioms salygoms.

Zinoma, kelias toki pavadinima gavo ne be reikalo. Per metus ten zuva apie 100 zmoniu. Kai kur matomumas tikrai prastas, ir jeigu masina vaziuoja siaura kelio dalimi, kur nera vietos prasilenkimui, o is priesais - kita masina, kazkuri turi vaziuoti atbula iki platesnes vietos. Po vienos skaudzios nelaimes pavojingiausiuose kelio vingiuose atsirado zmones - sviesoforai. Is savo pozicijos jie mato i abi puses, ir atvaziuojanciam is virsaus rodo arba zalia baliona, arba raudona. Jeigu mato, kad gali prasokti, mojuoja geltonu, bet labai ragina :) Tie zmones - sviesoforai man padare ispudi. Isivaizduokit, visa diena sedi ant skardzio, zvalgosi i abi puses ir mojuoja spalvotais balionais.

Stojam kas 5-8km, visa trasa - apie 60km. Nuo kalno, zinoma, tai ne i kalna. Bet i gala vistiek pavargsta rankos. Graham, instruktorius ragina: Release the brakes and let the bike roll, ok? Just let the bike roll.. (atleiskit stabdzius, ir leiskit dviraciui laisvai riedeti). Aha, lengva pasakyti, let the bike roll, kai kairej - labai grazus ir labai status skardis :) Kalno papedej musu laukia ekologinis kempingas. As kartais pagalvoju, kad labai noredamas, gali net nesuprasti, kokioj chaotiskoj saly esi. Gali hostely sutikti vien tik europiecius, nueiti i ju parekomenduotas kavos kavinukes, po zygio pailseti ekologiskam kempinge, kur jie ne tik siuksliu nemeta po kojom, bet netgi jas rusiuoja.

Ir priglaudzia dziungliu gyvunelius. Aha, cia apie pusantro km aukstis, karsta, ir dziungliu prieigos. Kempinge gyvena kazin kokie rojaus gaidziai ir vistos, keliu rusiu bezdziones ir papugos... Issisnekam su kolegom dviratininkais is airijos ir prancuzijos. Pasirodo, jie Bolivijos dziunglese atrado nedideli parka - gyvunu prieglauda. Ta prieglauda, zinoma, isteigta australiecio, kuris norejo pamokyti vietos naslaicius, kaip graziai apsieiti su gyvuneliais. Ir dabar, zinoma, jokiu naslaiciu ten nera, o dirba daugiausiai savanoriai. Ivairiais keliais i prieglauda atkeliauja laukiniai gyvunai, su kuriais blogai elgesi zmones. Prieglaudoje jie gydomi ir paleidziami i laisve. Arba, jeigu nebegali gyventi savarankiskai, lieka parke visam laikui. Na, pavyzdziui, kartais zmones pasiima auginti jaunikli jaguara - kai mazas jis labai jaukus, kaip kaciukas. Laiko ji ankstam narve, todel uzauges jis nelabai gali vaikscioti. Suauges jaguaras - niekam nebereikalingas, gali ir zalos pridaryti, todel seimininkai jau nori jo atsikratyti. Arba, prigaudo laukiniu pauksciu, sulauzo jiems sparnus, kad negaletu isskristi. Tai va, si parka islaiko ir jame dirba daugiausiai savanoriai keliautojai. Maziausiai jame padirbeti galima dvi savaites, jei nori daugiau - labai prasom. Ech, turetume mes daugiau laiko.. Na, bet as save guodziu, kad parkas dziunglese, ten tikrai labai karsta, daug masalu, ir net negalima naudoti priemoniu nuo ju, nes parko bezdzione gali draugiskai tave palaizyti, ir nuo chemikalu jai gali susukti pilvuka.. Na ne, man bent jau dar neatsibodo bastytis, o juk mes dar ne nepradejom judeti i pietus..:)

Tai va, vaziavom su geriausiais pasaulyje dviraciais, visi isgyvenom ir paskui tuo paciu keliu autobusas nuveze mus atgal i La Paz. Pavojingiausias kelias - ne toks ir pavojingas, jei su protu vaziuoji. Ir taip, kaip Jono nuotraukose, gali nutikti tik kokiam nerasytu taisykliu nesilaikytojui arba sviesoforu spalvu nezinotojui :) O pas jus dar neprasidejo ekstremaliu ziemos sportu sezonas? Tarkim, ledo ritulio tinklinio aiksteleje :)